Janina Survilaitė. Vila „Edelveisas“. Skaityta. Stovis geras

Janina Survilaitė nuo 1991 metų gyvena Ciuriche, kelias kadencijas buvo Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, yra išleidusi keletą knygų. Jos braižas pažymėtas laisvos, neprovincialios Vakarų Europos kultūros, kurios atstovui ištikimybė savo tautinei kilmei netrukdo jaustis pasaulio piliečiu.

Naujojo Janinos Survilaitės romano „Vila „Edelveisas“ siužetas iš dalies pagrįstas profesionalios slaugytojos patirtimi, kurią universitetinį filologinį išsilavinimą turinti autorė įgijo šveicarų milijonierių senelių namuose.

Juoką pro ašaras keliančios scenos iš knygoje aprašytų „Edelveiso“ slaugos namų gyvenimo primena „Dievų mišką“ – nepaisant visapusiško komforto, milijonierių pacientų kasdienybė kartais mažai skiriasi nuo groteskiškų Balio Sruogos „klipatų komandos“ nutikimų. Į tą kasdienybę įsipina ir detektyvinė intriga: lietuvė slaugytoja Agnė įtaria, kad kažkas „Edelveiso“ gyventojams „padeda“ sutrumpinti užtrukusią jų viešnagę šioje žemėje. Kas tai – sutapimų virtinė ar turtų paveldėtojų ir senelių namų personalo sąmokslas?

Romane taikliais potėpiais piešiami veikėjų portretai, daugiataučio Vakarų didmiesčio gyvenimas, neretai aštraus siužeto filmų verti toli nuo tėvynės nublokštų žmonių likimai, su išmintinga šypsena žvelgiama į globalų gyvenimo teatrą.